galėti

Lithuanian

Etymology

galia +‎ -ėti, from Proto-Balto-Slavic *galḗˀtei, from Proto-Indo-European *gelH- (“able, powerful”), related to Proto-Slavic *golěmъ (“big”), as well as Proto-Celtic *galnati (“to be able”) (whence Welsh gallu (“to be able”)) and *galā (“ability”).[1][2]

Pronunciation
  • IPA(key): [ɡɐˈlʲêːtʲɪ]

Verb

galė́ti (third-person present tense gãli, third-person past tense galė́jo)

  1. to be able to; can, may
  2. to be allowed
    Ar̃ àš galiù ką nórs válgyti?
    Can I eat something?

Conjugation
Conjugation of galėti
singular
(vienaskaita)		 plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)		 1st person
(pirmasis asmuo)		 2nd person
(antrasis asmuo)		 3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka)		 present
(esamasis laikas)		 galiù galì gãli gãlime,
gãlim		 gãlite,
gãlit		 gãli
past
(būtasis kartinis
laikas)		 galė́jau galė́jai galė́jo galė́jome,
galė́jom		 galė́jote,
galė́jot		 galė́jo
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas)		 galė́davau galė́davai galė́davo galė́davome,
galė́davom		 galė́davote,
galė́davot		 galė́davo
future
(būsimasis laikas)		 galė́siu galė́si galė̃s galė́sime,
galė́sim		 galė́site,
galė́sit		 galė̃s
subjunctive
(tariamoji nuosaka)		 galė́čiau galė́tum,
galė́tumei		 galė́tų galė́tumėme,
galė́tumėm,
galė́tume		 galė́tumėte,
galė́tumėt		 galė́tų
imperative
(liepiamoji nuosaka)		 — galė́k,
galė́ki		 tegãli,
tegãlie		 galė́kime,
galė́kim		 galė́kite,
galė́kit		 tegãli,
tegãlie
Participles of galėti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present gãlįs, gãlintis gãlimas
past galė́jęs galė́tas
past frequentative galė́davęs —
future galė́siąs, galė́siantis galė́simas
participle of necessity — galė́tinas
Adverbial
special (pusdalyvis) galė́damas
half-participle
(padalyviai)		 present gãlint
past galė́jus
past frequentative galė́davus
future galė́siant
manner of action (būdinys) galė́te, galė́tinai

Derived terms
prefixed forms of galėti
  • apgalėti
    • apsigalėti
  • įgalėti
  • išgalėti
    • išsigalėti
  • nugalėti
    • nusigalėti
  • pagalėti
    • pasigalėti
  • pergalėti
  • pragalėti
    • prasigalėti
  • prigalėti
  • sugalėti
  • užgalėti
    • užsigalėti
  • galėjimas
prefixed forms of galėjimas
  • apgalėjimas
    • apsigalėjimas
  • įgalėjimas
    • įsigalėjimas
  • išgalėjimas
    • išsigalėjimas
  • nugalėjimas
  • pagalėjimas
  • pergalėjimas
    • persigalėjimas

References
  1. Derksen, Rick (2015) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 162
  2. Matasović, Ranko (2009) Etymological Dictionary of Proto-Celtic (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 9), Leiden: Brill, →ISBN, pages 149-50
This article is issued from Wiktionary. The text is licensed under Creative Commons - Attribution - Sharealike. Additional terms may apply for the media files.